| Tarptautinë konferencija „Marijonø vienuolija vakar – ðiandien – rytoj“
Minint Marijonø vienuolyno Marijampolëje 250-àsias metines ðiø metø rugsëjo 26–28 dienomis buvo surengta tarptautinë konferencija „Marijonø vienuolija vakar – ðiandien – rytoj“. Visus konferencijos dalyvius pasveikino Marijampolës Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC. Sveikinimo þodá tarë vyskupas Juozas Þemaitis MIC, kalbëjo apie marijonø reikðmæ miestui ir iðreiðkë viltá, kad ði konferencija sustiprins Marijonø vienuolijos pagrindus ir paskatins vystyti marijoniðkà veiklà. Marijonø Kongregacijos Generalinio Vyresniojo vardu visus pasveikino kunigas dr. Januðas Kumala MIC. Susirinkusius á konferencijà sveikino VDU Katalikø teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevièius, Latvijos marijonø provincijos atstovas Jazapas Sitniekas MIC.
Pirmasis konferencijos posëdis buvo skirtas Marijonø vienuolijos kûrimuisi ir veiklai XVIII- XIX amþiuje. Lektorius kunigas dr. Zygmundas Proèekas MIC (Lenkijos marijonø provincija, Liublinas) kalbëjo apie Marijampolës marijonø kûrimosi kelià, daug dëmesio skyrë ðios vienuolijos fundatorës P. Butlerienës ðeimos istorijai, atkreipë dëmesá, kad didelæ átakà atsirasti vienuolynui Marijampolëje turëjo ir Marijonø vienuolyno generolas K. Viðinskis MIC, paraðæs P. Butlerienei laiðkà, praðæs, kad ði globotø marijonus. Kalbëtojas pabrëþë, kad Marijampolë yra vieta, turëjusi palaidoti marijonus, bet tai ir vieta, kur Marijonø vienuolija tëvo Jurgio Matulaièio MIC buvo atkurta ir marijonai galëjo darbuotis Lietuvai.
Dr. Dalius Viliûnas kalbëjo apie Marijampolës marijonø veiklà Apðvietos epochoje. Lektorius atkreipë dëmesá, kad marijonai aktyviai veikë ðiuo laikotarpiu, pasaulieèiø, tyrinëjusiø ðià epochà, buvo pastebëti. Pabrëþë, kad marijonai stengësi iðmokslinti savo narius, rûpinosi liaudies ðvietimu. Marijampolës marijonai sukûrë iðplëtotà ugdymo sistemà: egzistavo biblioteka, bendrabutis, nustatyta uþklasinio lavinimo tvarka, daug dëmesio skiriama pilietiniam, patriotiniam ugdymui. Baigdamas paskaità lektorius sakë, jog Marijampolë gali didþiuotis vienuolija, kuri prisidëjo prie istorijos ir dabarties kûrimo.
Pirmàjá konferencijos posëdá baigë kunigas dr. Janas Kosmovskis MIC ( Lenkijos marijonø provincija, Varðuva) praneðimu apie Marijampolës marijonø átakà XIX a. lietuviø visuomenei. Lektorius minëjo, jog ðiuo laikotarpiu Marijonø vienuolijos buvo tautiðkumo kalvës, po 1830 metø sukilimo carinei Rusijai uþdarius mokyklas marijonai dirbo nelegaliose mokyklose, jie buvo aktyvûs kovotojai uþ Lietuvos nepriklausomybæ.
Antràjá posëdá pradëjæs dr. Slavomiras Brzozeckis OP (Domininkonø ordinas, Liublinas) kalbëjo apie Lietuvos domininkonø liaudies misijø daugiatautá charakterá 1751 -1826 metais. Lektorius atkreipë dëmesá, kad domininkonai Dievo þodá skelbë keliaudami ir pamokslaudami ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijos, Lenkijos,Rusijos teritorijose, apþvelgë jø vykdytas misijas. Tautiniø skirtumø problemas Basøjø karmelitø Lietuvos provincijos ordine pristatë t. dr. Arkadiuðas Smagaèius OCD ( Liublino Katalikø Jono Pauliaus II universitetas). Lektorius apþvelgë Basøjø karmelitø kelià á Lietuvà, kalbëjo apie labai átemptus ir sudëtingus santykius vienuolijoje. Apgailestavo, kad Lietuvoje karmelitø vienuolynas neatgijo, ir iðreiðkë viltá, kad karmelitai gráð praturtindami Lietuvos baþnyèià.
Kanauninkas dr. prof. Kæstutis Þemaitis (VDU Katalikø teologijos fakultetas) supaþindino su kunigo V. Senkaus MIC, vadinamo paskutiniu „baltu“ marijonu, biografija, demonstravo dokumentus, liudijanèius apie jo kelià á kunigystæ, citavo tëvà V. Senkø MIC paþinojusiøjø atsiminimus, kuriuose pabrëþiamas jo atsidavimas tarnystei, rûpestis parapija ir jos þmonëmis. Pirmosios dienos konferencijà baigë Rimvydas Butautas – Kudirka, apþvelgdamas kunigo V. Dvaranausko MIC gyvenimà ir veiklà. Praneðime lektorius pabrëþë, kad tai buvo kunigas – kultûros veikëjas. Aktyvi visuomeninë veikla prieðkaryje rodo jo norà padëti katalikiðkai Lietuvai, jos þmonëms.
Antràjà konferencijos dienà pradëjo kunigas dr. Vaclavas Makosis MIC (Lenkijos Marijonø Provincija, Puðèia Marianska) paskaita apie Kazimierà Viðinská Nekaltai Pradëtosios Apaðtalà, jo nuopelnus marijonø vienuolijai.
Kunigas dr. Januðas Kumala MIC (Marijonø Istorijos ir Dvasinio gyvenimo institutas, Lichen) kalbëjo apie kunigo St. Papèinskio paliktà nurodymà marijonams – skleisti garbæ Nekaltai Pradëtajai Dievo Motinai, taip pat apie Nekaltojo Prasidëjimo prasmæ mûsø gyvenimui.
Kunigas dr. Kazimierþas Pekas MIC (Liublino Katalikø Jono Pauliaus II universitetas, Liublinas) praneðime „Per Spiritum ad Mariam“ pabrëþë mintá, kad Švè. Mergelës Marijos vaidmuo telpa Šventosios Dvasios vaidmenyje, ji veda mus pas Jëzø, sugeba átikinti, kad tas kelias – laimë þmogui.
Baigiamajame posëdyje prof. habil. dr. Alfonsas Matuzas ( VDU Katalikø teologijos fakultetas) apþvelgë liaudies pamaldumo praktikà Šiluvos ðventovëje. Lektorius kalbëjo apie tai, kas sudaro Šiluvos ðventovæ, pristatë dvasiná paveldà bei jo iðtakas. Praneðimà iliustravo giesmininkiø, vadovaujamø B. Pavalkienës, atliekamos giesmës, demonstruojamos Šiluvos ðventovës skaidrës.
Habil. dr. Elþbieta Matuleviè skaitë praneðimà apie Marijà – Dievo gailestingumo apaðtalæ. Praneðime akcentavo, kad marijonai neklydo vadindami Šv. Marijà pirmàja apaðtale, kuri ne tik liudijo Jëzø, bet ir skelbë Dievo gailestingumà. Apie palaimintojo Jurgio Matulaièio teologinæ mintá nûdienos aktualijø ðviesoje kalbëjo kunigas dr. Rimas Skinkaitis (VDU Katalikø teologijos fakultetas). Praneðime lektorius atskleidë marijonø vaidmená socialiniame, kultûriniame Lietuvos gyvenime, aptarë tas teologines idëjas ir principus, kurie buvo svarbûs ne tik palaimintajam Jurgiui Matulaièiui, bet ir visai marijonø ðeimai bei iðliko aktualûs ir ðiandienos pasaulyje.
Konferencijos pabaigoje Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC padëkojo visiems konferencijos dalyviams, ypaè tiems, kurie prisidëjo prie jos ágyvendinimo. Linkëdamas Dievo palaimos visiems áteikë atminimui Manto Arbaèiausko sukurtà ex librá, skirtà Marijampolës marijonø vienuolyno jubiliejui.
Baigiamosios iðkilmës
Švenèiant Marijampolës marijonø vienuolyno 250-àsias metines ir titulinius Marijampolës Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos atlaidus, ðventinë liturgija prasidëjo rugsëjo 27-osios vakarà iðkilmingais Miðparais ir ðv. Miðiomis, kurioms vadovavo J. E. Vyskupas Juozas Þemaitis MIC, grigaliná choralà giedojo Schola Lituana.
Pagrindinës iðkilmiø ðv. Miðios vyko rugsëjo 28 dienà. Šv. Miðioms vadovavo J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevièius SJ, koncelebravo Marijonø kongregacijos generalinis vyresnysis Janas Mikolajus Rokoðas (Jan Mikolaj Rokosz), vyskupas J. Kauneckas, vyskupas J. Boruta SJ, vyskupas R. Norvila, vyskupas J. Þemaitis MIC, kiti kunigai . Šv. Miðiø pradþioje Marijonø kongregacijà sveikino arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevièius, Marijonø kongregacijos generalinis vyresnysis Janas Mikolajus Rokoðas (Jan Mikolaj Rokosz) MIC. Homilijà sakë J. E. Telðiø vyskupas Jonas Boruta SJ. Homilijoje kalbëjo apie tëvø marijonø skleidþiamà dvasià, apþvelgë, kokiomis aplinkybëmis atsirado miestas ir vienuolynas, pasakojo apie vienuoliø veiklà, sunkumus, kuriuos jiems teko iðgyventi. Priminë pasakojimà apie tai, kaip buvo iðrinkta vieta pirmajai baþnyèiai Marijampolëje pastatyti: grafienë Pranciðka Butlerienë nuo Kvietiðkio dvaro ëjusi kalbëdama roþiná, ten, kur baigdavusi kalbëti Roþinio paslaptá, pasodindavo liepà, o kur baigusi kalbëti visà roþiná, nutarusi pastatyti baþnyèià. Kelias, kuriuo ji ëjusi, buvo pavadintas Roþanèkeliu. Kalbëtojas pabrëþë, kad ir tëvai marijonai vykdydami savo veiklà tarsi Roþanèkeliu vedë þmones á Amþinus Dievo namus. Vyskupas Jonas Boruta SJ baigdamas homilijà palinkëjo, kad Vieðpats laimintø marijonø veiklà ir darbus.
Šv. Miðiose giedojo Marijampolës bazilikos sumos choras, vadovaujamas A. Sakalauskienës. Iðkilmingos pamaldos baigësi Vieðpaties pagerbimu Eucharistinëje procesijoje, kuriai vadovavo arkivyskupas metropolitas S. Tamkevièius SJ. Marijampolës marijonø vienuolyno jubiliejinis minëjimas baigësi vakarinëmis ðv. Miðiomis, kurias aukojo vyskupas J. Þemaitis MIC ir parapijos klebonas A. Šidlauskas MIC, giedojo Nacionalinës M. K. Èiurlionio menø mokyklos choras ( vadovas R. Graþinis), vargonavo profesorius L. Digrys.
Baigiamasis ðventinio minëjimo akordas – kunigo G. Sakalausko kûrinio Completorium, skirto Marijampolës marijonø vienuolyno 250-osioms metinëms, premjera. Kûriná atliko Nacionalinës M. K. Èiurlionio menø mokyklos choras ir orkestras (vadovas P. Stepanovas) bei kamerinis choras „Aidija“, dirigavo R. Graþinis.
Renata Stadulienë Marijampolës Šv. Arkangelo Mykolo parapija |